Viešojo transporto įmonės pastaruoju metu išmėgina daug naujovių – gamtinėmis dujomis, biodyzelinu varomus autobusus, kaimynų pagamintus troleibusus. Netrukus bus pasiūlyta dar viena alternatyva – tik elektra varomi miesto autobusai.

Televizijos kanalų transliacijos interneto tinklais Lietuvoje dar tik skinasi kelią, tuo metu užsienyje interneto vartotojams nemokamai prieinamos ne tik tiesioginės transliacijos, bet ir rodytų laidų bei filmų archyvai.

Tik 7,4 proc. iki šiol indaplovę įsigijusių Lietuvos gyventojų visiškai tenkina prietaiso veikimas. Tuo tarpu daugiau nei 52 proc. prietaiso turėtojų labiausiai nepatinka, kad į turimą indaplovę neišeina kompaktiškai sudėti kai kurių indų.

XVII a. prasidėjusios mokslinės-techninės revoliucijos esmė ir priežastis buvo ta, kad žmonijai nepakako vien tik tuomet prieinamų atsinaujinančių energijos šaltinių ir buvo imta naudoti per milijonus metų Žemėje sukauptą energiją (anglį, naftą, gamtines dujas ir kt.).

Blogos naujienos vienai kompanijai gali užtikrinti geras perspektyvas kitiems šios rinkos dalyviams. Pavyzdžiui, kompanijai „Toyota“ vargstant su automobilių atšaukimu dėl techninių problemų, IT rinkos gigantas „Intel“ transporto priemonėse jau pradeda diegti vadinamąsias „juodąsias dėžes“.

Niekam ne paslaptis, kad elektros energija yra perduodama laidais: vienfazei linijai reikia dviejų laidų, trifazei – trijų. Tačiau yra istorinių ir nūdienos faktų apie elektros energijos perdavimą vienu laidu ir galimybes ją „transportuoti“ laidų nenaudojant! Trumpai apie viską iš eilės.

„RoboCup“ čempionatas rengiamas jau 14 kartą. Jo dalyviai, atstovaujantys visame pasaulyje žinomiems technikos universitetams ir robototechnikos tyrimų centrams, labai skiriasi savo išvaizda. Tai ir vos 15 centimetrų dydžio „Wall-E“ robotai, ir žmogaus ūgio elektroniniai humanoidai, tačiau visų jų tikslas vienas – įveikti savo varžovus „RoboCup 2010“ futbolo aikštėje.

Artėja tas momentas, kada dėl kokių nors priežasčių gebėjimą judėti praradę žmonės galės valdyti robotizuotus protezus ir egzoskeletus, ir darys tai taip lengvai, tarsi šie mechanizmai būtų jų pačių kūno dalis. Šiuo metu tokie eksperimentai jau atliekami su beždžionėmis.

Nors protingo būsto idėją fantastinių romanų ir kino filmų autoriai iškėlė jau seniai, gamintojai dar ilgai laužė galvas, kaip įgyvendinti nerealiomis atrodžiusias fantazijas. Iš pradžių intelektinio pastato idėja atkeliavo į stambius gamybinės paskirties objektus ir tik vėliau gamyboje jau išbandytų pastatų valdymo automatikos technologijų privalumais galėjo įsitikinti gyvenamųjų namų šeimininkai.

Progresuojama stulbinamu greičiu. Jau po dešimties metų sunkvežimiai bus mažai kuo panašūs į dabartinius. Tolimasis krovinių gabenimas ateityje: šalis jungiančiomis žaliosiomis supermagistralėmis kolona važiuoja ilgieji autotraukiniai, kurių kiekvieno greitį reguliuoja automatinė greičio palaikymo sistema.

Bendrovė IBM ruošiasi užpatentuoti naujos kartos šviesoforus, kurie padėtų taupyti degalus išjunginėdami ir vėl įjunginėdami eilėse prie sankryžų laukiančių automobilių variklius. Teigiama, kad ši sistema rinks informaciją iš reguliuojamą sankryžą norinčių kirsti automobilių apie tikslią jų buvimo vietą ir, remdamasi ja, sudarinės judėjimo iš vietos eilę.

Prasidėjo pirmosios pasaulyje nešiojamosios dirbtinės širdies, neprikaustančios pacientų prie ligoninės aparatų, bandymai. Tai pirmasis pasaulyje nešiojamasis dirbtinės širdies aparatas, sveriantis vos 7 kilogramus. Jį galima nešiotis specialioje kuprinėje ar ant peties užsimestoje rankinėje.

Mokslui seniai žinoma, jog žmogaus kaulai palyginti gerai perduoda jais sklindantį garsą. Remdamasis šiuo faktu, išradėjas Amiras Abolfathi sugalvojo naujo tipo klausos aparato veikimo principą. Tai – ant danties talpinamas įtaisas, fiksuojantis jį nešiojančio asmens galvos kaulais sklindantį garsą ir perduodantis jį klausos organams.

Šviesos jungikliai, televizijos valdymo pultas, net namų raktai gali tapti atgyvenomis, nes Europoje jau sukurta smegenų ir kompiuterio sąsajos (brain computer interface, BCI) technologija. Taigi jos naudotojai galės atlikti kasdienius veiksmus vien tik pagalvoję apie tai.

Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkų vadovaujama komanda jau dabar kuria lėktuvus, kurie naudos 70 procentų mažiau kuro lyginant su šiandieniniais jų pirmtakais. Projekte pavadinimu „N+3“ yra numatytos dvi ateities orlaivių koncepcijos – D ir H, kurių kiekviena yra paremta tiksliais inžineriniais skaičiavimais.