Nusipirktas naujas mobilusis telefonas dar negarantuoja, kad iš jo bus galima siųsti trumpąsias SMS žinutes lietuviškais rašmenimis. Taip teigiančio mokslininko Gintauto Grigo nuomone, perkant mobilųjį telefoną žmonės apie tai nepakankamai informuojami.
Nusipirktas naujas mobilusis telefonas dar negarantuoja, kad iš jo bus galima siųsti trumpąsias SMS žinutes lietuviškais rašmenimis. Taip teigiančio mokslininko Gintauto Grigo nuomone, perkant mobilųjį telefoną žmonės apie tai nepakankamai informuojami. Jį taip pat piktina, kad pačios telekomunikacijų bendrovės savo klientams žinutes siunčia be lietuviškų rašmenų. Mobiliojo ryšio operatoriai tikina, kad lietuvišką meniu ir galimybę rašyti lietuviškas žinutes turi dauguma parduodamų telefonų.
Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus emeritas doc. dr. G. Grigas pamena, kad dar prieš porą metų Kultūros ministerijoje vykusioje diskusijoje apie lietuviškų žinučių siuntimo problemas mobiliojo ryšio operatoriai nutarė vartotojams suteikti daugiau informacijos apie mobiliuosius telefonus: kokie modeliai palaiko lietuviškus rašmenis ir kaip juos patogiai įsijungti.
G. Grigas pastebi, kad pažangos šioje srityje yra. Štai bendrovė „Omnitel“ savo interneto svetainėje informaciją apie parduodamus mobiliuosius telefonus papildė dviem parametrais: „Meniu lietuvių kalba“ ir „SMS lietuviškais rašmenimis“. „Tele2“ taip pat informuoja apie lietuvišką meniu ir dar pateikia punktą „SMS LT rašmenimis“.
Tačiau, pasak G. Grigo, kai kurios bendrovės apie lietuviškų žinučių siuntimo galimybę nutyli dar ir dabar.
„Bitė“ informuoja tik apie tai, kurie telefonai turi lietuvišką meniu, o apie lietuviškų žinučių siuntimą nutyli“, - pastebi emeritas.
„Bitė“ su šiais priekaištais nesutinka.
„Jei telefone yra įdiegtas lietuviškas meniu, jis turi ir lietuviškų žinučių siuntimo galimybę. Retais atvejais telefonuose meniu kalba nesutampa su teksto įvedimo kalba. Informacija apie telefono meniu kalbą pateikiama „Bitės“ tinklalapyje ir gamintojo instrukcijoje. Ten taip pat yra nurodyta, kaip kalbą įjungti ar pakeisti. Praktika rodo, jog šios informacijos vartotojui užtenka ir papildomų klausimų dėl lietuviško meniu sulaukiame itin retai. Taigi netylime“, - sakė bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė.
„Šveplas“ SMS siunčia ir pačios bendrovės
 Šveplos net reklaminės SMS žinutės. Ryčio Umbraso iliustr. (Raidynas.blogspot.com) |
|---|
Lietuviškumu mobiliuosiuose telefonuose besidomintis G. Grigas mato ir daugiau telekomunikacijos bendrovių nuodėmių – jis pastebi, kad bendrovės savo klientams žinutes siunčia „šveplai“ – be lietuviškų rašmenų.
„Kaip žinia, pasauliniai mobiliojo ryšio telefono aparatų standartai lemia, kad žinutės, rašytos lietuviškais rašmenimis, yra trumpesnės - į vieną žinutę telpa 160 lotyniškos abėcėlės raidžių arba 70 raidžių, jei naudojami ir lietuviški rašmenys. Tad tik lotyniški rašmenys informacinėse žinutėse naudojami tam, kad į jas tilptų norima perduoti informacija ir nereikėtų klientui sukelti nepatogumo informaciją siunčiant dviem ar daugiau žinutėmis“, - teigė bendrovės „Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė.
Taip pat teisinosi ir „Bitės“ bei „Tele 2“ atstovai.
„Mes turime kone 2 mln. vartotojų, ir siųsdami jiems informaciją norime kuo mažiau apkrauti savo tinklus - todėl stengiamės, kad informacinė žinutė būtų ne ilgesnė nei 160 simbolių“, - kalbėjo „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Pasak A. Baranausko, su problema, kad GSM standartas yra pritaikytas lotyniškai abėcėlei be nacionalinių ženklų, susiduria ne tik lietuviai, bet ir čekai, taip pat kirilicą naudojantys slavai bei kitos tautos, kurių abėcėlėje yra naudojami tik joms būdingi rašmenys.
Pasigenda specialaus ženklo
„Sąlygos lietuviškai rašyti SMS kai kur yra, bet dar žmonės apie tai mažai informuojami. Pavyzdžiui, nusiperka telefoną gerai nepažiūrėję, nes būna nepakankamai informuoti. Štai Rusijoje prirašoma, kad telefonas sertifikuotas – tai reiškia, kad galima siųsti SMS ir rusiškais rašmenimis. Vadinasi, Rusijoje yra tam tikras sertifikavimas – Lietuvoje tokio trūksta“, - apibendrino G. Grigas.
Mokslininko teigimu, minėtoje diskusijoje Kultūros ministerijoje kalbėta ir apie specialaus ženklo, kuriuo būtų žymimi lietuvišką meniu ir SMS siuntimo lietuviškais rašmenimis turintys telefonai, galimybę.
„Klientus apie tai informuojame jau renkantis mobilųjį telefoną, nes visus telefonus, kurie turi lietuvišką meniu ir galimybę rašyti lietuviškais rašmenimis, savo tinklalapyje žymime specialiu simboliu“,- sakė D. Selickaitė.
„Omnitel“ atstovės teigimu, dauguma „Omnitel“ parduodamų mobiliųjų telefonų turi lietuvišką meniu ir galimybę rašyti lietuviškas žinutes, išskyrus keletą įvairių gamintojų modelių telefonų, kurie turi „Windows Mobile“ arba „Android“ operacines sistemas.
„Tele2“ atskirai tokių aparatų nežymi. Priežastis paprasta - lentynose stengiamės pateikti tokią informaciją, kuri svarbi vartotojui apsisprendžiant, kurį aparatą pirkti. Visą kitą informaciją galima gauti pasiteiravus konsultanto. Aišku, jei matysime, kad vartotojai renkasi aparatus vertindami ir šį kriterijų, žymėsime tokius modelius“, - teigė A. Baranauskas.
Anot jo, iš esmės didžioji dalis telefonų turi galimybę siųsti SMS žinutes lietuviškai. Tarp „Nokia“ telefonų tokią galimybę turi visi pastarųjų poros metų modeliai, „SonyEricsson“ - visi modeliai, skirti Lietuvos rinkai, tarp „Samsung“ ir LG - didžioji dalis modelių.
Pasak R. Rimkienės, šiuo metu beveik visi „Bitėje“ parduodami telefonai turi lietuvišką meniu ir galimybę rašyti SMS lietuviškai: „Nokia“, „Samsung“, „LG“, „SonyEricsson“, „Vodafone“ gamintojų modeliai. R. Rimkienės teigimu, specialiai jie nežymimi, nes tuomet reiktų žymėti visus telefono modelius.
